Реферат: Senasis egyptieciu kalendorius

Реферат: Senasis egyptieciu kalendorius

SENASIS EGIPTIECIU KALENDORIUS

METU LAIKAI

Egiptieciai metus nustatynejo ne .pagal saules sukimasi, bet pagal laikotarpi

reikiama derliui nuimti. Jie pieše ˛odi "metai" ("renpet") kaip

jauna daiga su pumpuru. Tas pats ˛enklas sutinkamas giminingu

˛od˛iu hieroglifose: "renpi" - "esu jaunas, stiprus", "renput" -

"metu vaisiai".

Taciau Egipte derlius priklause nuo Nilo išsiliejimo. Kasmet

bir˛elio prad˛ioje šalije prasidedavo sausra.

Kai turedavo prasideti išsiliejimas, daugelyje šventyklu

dieviškajam Nilui buvo aukojamos aukos. "Hapio knygas" mesdavo i Ra-

Horahcio šventyklos e˛era Ono mieste; tas e˛eras vadinosi

Kebehu - taip pat kaip ir Nilas prie savo slenksciu. Tikriausia, i ta pati

e˛era mesdavo ir deives statuleles. Po dveju menesiu, išsiliejimo

piko metu, buvo atliekamos tos pacios apeigos. Ir nuolankus Nilas,

u˛dengiantis visa sleni tarp dvieju dykumu, kur miestai ir kaimai

pavirsdavo salomis, o keliai tapdavo panašus i pylimus, pama˛u

nuslugdavo. Praejus keturiems menesiams po išsiliejimo upe galutinai

gri˛davo i savo krantus. Šis keturiu menesiu laikotarpis buvo

pirmas metu laikas ir vadinosi "achet" ("potvynis", "išsiliejimas").

Po to keturiu ar penkiu menesiu begyje jiems belikdavo tik laistyti laukus. O

paskui ateidavo pjuties, kulimo, grudu sudejimo i aruodus ir kitu darbu

metas. Tokiu budu po išsiliejimo sezono prasidedavo sejimo "peret"

("˛emes pasirodymas iš po vandens" arba "dygimas") metas, o po jo -

derliaus surinkimas, "šemu" ("sausra, sausuma"). Viso buvo trys metu

laikai vietoj hebraju ir graiku keturiu.

Taciau kai Nilo vandenys pradedavo keltis buvo pastebiamas dar vienas gamtos

reiškinys, kuris padedavo kalendoriaus sudarytojams: prieš pat

sauliai tekant rytuose akimirksniui pasirodydavo Sirijaus ˛vaig˛de,

egiptietiškai Sopdet (helenistine "Sotis"). Egiptieciai nuo seno

pastebejo šiu dvieju reiškiniu sutapima. Jie mane, kad

išsiliejimas yra Izidos ašaros. Ir Sirijaus ˛vaig˛de

(Sopdet) buvo tapatinama su deive, kuri tapo metu globeja. Diena, kai

pasirodydavo Sirijus, buvo pripa˛inta Naujuju metu diena.

ˇemdirbiai, med˛iotojai, ˛vejai, jureiviai, gydytojai,

˛iniai, kuriu šventes buvo ˛ymimos tam tikromis dienomis, tai

yra visi tie, kuriu veikla priklause nuo metu laiku, laiko skaiciavimui

naudojo "tobulus metus", kai menesiai ir sezonai ejo paeiliui, tai yra pirmas

buvo "achet", reiškiantis Nilo išsiliejimo keturis menesius, po jo

"peret" - sejimo metas, sutampantis su vesu sezonu, ir pagaliau "šemu" -

derliaus surinkimo ir karšcio metas. Butent todel "šemu" laiku

faraona vadindavo vesumos šaltiniu, o "peret" sezonu - šiltu saules

spinduliu.

Gydytojai ir veterinarai ˛ynojo, jog kai kurios ligos atsiranda tam

tikru metu laiku: vienos - "šemu", kitos - "peret". Jie net gi tiksliai

skirdavo, kokius vaistus skirti pirmais "peret" menesiais, o kokius - trecia

ar ketvirta to pacio sezono menesiu.

Siekiant patogumo visus tris sezonus padare lygiais ir suskirste i dvylika

menesiu po trisdešimt dienu, kurie nuo senoves, o taip pat Ramziu epocha

buvo skiriami pagal svarba kiekviename sezone: pirmas, antras, trecias ir

ketvirtas "achet", "peret" ir "šemu" sezonu menesiai. Menesiu

pavadinimai kilo iš atitinkamu menesiu švenciu ir pradejo buti

vartojami tik Saiso epochoje. Prie paskutinio "šemu" menesio pridedavo

penkias dienas kad viso metuose butu 365 dienu. O ka gi dare egiptieciai kad

Naujuju metu švente neveluotu viena diena kas keturi metai? Jie

pridedavo viena diena prie kas ketvirtu metu. Taip buvo tokiu faraonu, kaip

Setis I ir jo sunus, laimingo karaliavimo metu.

ŠVENTES IR IŠEIGINES DIENOS

Pirmoji Naujuju metu diena buvo ne tik deives Sopdes švente - ji buvo

minima visos šalies mastu. Šia diena Upuauato šventykloje

tarnai dovanodavo savo šeimininkui dovanas. Reikia suprasti, kad

atneštas i šventykla dovanas ˛yniai aukodavo savo dievui.

Naujuju metu proga visi egiptieciai apsikeisdavo dovanomis ir palinkejimais

laimes. Egipte buvo labai daug švenciu visais metu laikais, bet itin

daug budavo "achet" metu, kai ˛emes darbai nutrukdavo.

Did˛ioji Opet švente tesesi ilgiau negu menuo šio sezono

viduryje.

Švente "tehi", kas reiškia "pasigerimas" buvo minima antrojo

menesio pirma diema, ir kiekvienas stengesi nepraleisti jos. Sejimo sezono

pirmojo menesio pirma diena buvo laikoma švente visame Egipte. Vietiniu

dievu šventese privalomai dalyvavo visi egiptieciai, kartu jie turejo

neu˛mirsti ir geruosius kaimynu dievus. Pasitepe aliejumi, apsivilke

naujais rubais, ˛mones susigu˛edavo i šventykla,

atnešdavo aukas ir gaudavo teise išgerineti, valgyti ir garsiai

rekti. Kai kurios šventes buvo švesdamos net tada, kai

artimiausioje šventykloje nebuvo minimo dievo altoriaus. Tokiomis

švenciu dienomis nereikejo pradeti naujo darbo, ir apskrytai buvo

patartina vengti jokiu darbu.

Be to, tikriausia, kiekviena pirmoji dekados diena buvo laikoma išeigine.

VALANDOS

Egiptieciai dalino metus i dvylika menesiu ir lygiai taip pat padalino diena

ir nakti i dvylika valandu. Vargu ar jie dalino valanda i dar smulkesnius

laiko tarpus. ˇod˛io "at", verciamo kaip "akimirka", reikšme

neturejo jokios apribotos trukmes. Kiekviena valanda turejo savo pavadinima.

Pirmoji dienos valanda vadinosi "˛erejancia", šeštoji -

"pasikilimo valanda", dvyliktoji - "Ra susilieja su gyvybe". Pirmoji nakties

valanda buvo "Ra priešu ˛lugimo" valanda, dvyliktoji - valanda,

"stebiancia Ra gro˛i". Susidaro ispudis, jog tokiu pavadinimu valandu

ilgumas keitesi kasdien. Taciau tai netiesa. Dienos ir nakties valandos buvo

lygios lygiadieniais. Visa kita laika egiptieciai ˛inojo, kad saule

veluoja arba u˛bega u˛ akiu.

Valandu pavadinimus, kuriuos mes nurodeme, vartojo tik mokslininkai ir

˛yniai. Paprasti egiptieciai vadino valandas pagal skaicius.

Nakti valandos buvo nustatomos pagal ˛vaig˛des, naudojant liniuote

su pradurta skyle ir du kampainius su švyniniu svambalu. Valandu

nustatymui reikejo dveju ˛moniu: stebetojo ir padejejo. Padejejas

atsistodavo nugara priešais ˛vaig˛de, o stebetojas -

prieš ji. Stebetojas naudojosi iš anksto sudaryta

lentele,galiojancia tik penkiolika dienu, kur buvo nurodoma, kad tam tikra

˛inoma ˛vaig˛de pirma valanda turi buti tiesiai virš

padejejo galvos, kita valanda kita ˛vaig˛de - virš jo kaires

akies arba po dešine akimi.

Kai stebeti ˛vaig˛des buvo sudetinga, buvo naudojamos kugines vazos

alkunes aukšcio su anga dugne. Vazos turis ir angos didis buvo

apskaiciuojami taip, kad iš jos vanduo išbegtu lygiai per dvylika

valandu.

Diena egiptieciai naudojosi saules laikrod˛iais. Jie buvo dvieju

rušiu. Šitie laikrod˛iai nelabai domino paprastus ˛mones.

Tik išskirtiniais atvejais jie praneša mums kuria valanda atsitiko

tas ar anas ivykis.

Pagal P.Raspe, "Jegipet Ramsesov"